『Lėto maisto kultūra』のカバーアート

Lėto maisto kultūra

Lėto maisto kultūra

著者： LRT
無料で聴く

このコンテンツについて

 „Lėto maisto kultūra” - tai kelionė per skanaus, sezoniško, kokybiško ir sveiko maisto labirintus. Visi žinome, jog turėtume mėgautis tik ekologišku, pilnaverčiu, vitaminais ir mineralais praturtintu maistu. Tačiau, ar mokame atpažinti kokybiškus produktus? Kas lemia skonį ir gerasias savybes? Ar tiesa, jog sveikas maistas yra nuobodus, neskanus ir brangus? Kaip savo valgymo patirtį praturtinti skaniais, gurmaniškais, o svarbiausia, sveikais produktais? Ar gera pica blogiau, už beskones prekybos centro salotas, o brangus parmezanas - geresnis, už šviežią varškės sūrį, spaustą su meile? Ar sunku tikro maisto rasti Lietuvoje ir kas jį užaugina? Į šiuos klausimus atsakymų ieškos laidos vedėjai Paulius ir Simona, lankydami nedidelius ūkius, maisto gamintojus, kalbindami mokslininkus, dietologus, mitybos ir žemdirbystės ekspertus.Copyright LRT アート クッキング 食品・ワイン
エピソード
  • 9-ajame smidrų festivalyje – dėmesys bendruomeniniam ūkininkavimui ir senovinėms sėkloms

    9-ajame smidrų festivalyje – dėmesys bendruomeniniam ūkininkavimui ir senovinėms sėkloms
    2025/06/01
    „Tai vaistinis augalas. Tai ne tik maistas, jis valo kūną ir inkstus, o juose – žmogaus gyvybinė energija“, – sako ūkininkė Genutė Sakalauskienė, kurios ūkyje, Ukmergės rajone, jau devintąjį kartą įvyko smidrų festivalis. Prieš beveik dešimtmetį prasidėjusi šventė buvo skirta populiarinti smidrus Lietuvoje ir išmokyti lietuvius juos auginti bei gaminti. „Iki mūsų projekto pradžios Lietuvoje buvo auginama viso labo 1,5 ha smidrų, šiandien auginama jau apie 140ha. O kai pirmąkart pagaminome kiaušinienę su smidrais, žmonės net nedrįso jos ragauti”, – apie žaibišką smidrų išpopuliarėjimą pasakoja ilgametė VDU žemės ūkio akademijos dėstytoja Audronė Žebrauskienė.

    Nors ir skirta šiai vienai daržovei, metams bėgant ši šventė tapo gero maisto mėgėjų bendruomenės susitikimo vieta. Paskaitas apie bendruomeninį ūkininkavimą, švaraus maisto svarbą ir senųjų augalų veislių sėklų išsaugojimą skaitė ir svečiai iš Latvijos bei Norvegijos. „Bendruomeniniai ūkiai Norvegijoje sparčiai populiarėja, dabar turime apie 100 tokių ūkių visoje šalyje. Žmonės susiburia, randa žemės ir pradeda maistą auginti kartu. Tai dažniausiai žmonės, norintys priklausyti bendruomenei ir žinoti, iš kur atsiranda jų maistas", – pasakoja Anders Fossland, bendruomeninio ūkio Norvegijoje įkūrėjas.


    Ved. Simona Ševčenkaitė ir Paulius Briedis
    続きを読む 一部表示
    22 分
  • Gamtinį ūkį puoselėjanti Vaiva: kai pats užsiaugini, tai žinai, ką valgai

    Gamtinį ūkį puoselėjanti Vaiva: kai pats užsiaugini, tai žinai, ką valgai
    2025/06/03
    „Miško sodai“ – nedidelis šeimos ūkis Žemaitijos nacionalinio parke. Čia Vaiva Jundulaitė Kosienė su vyru Giedriumi Kosu jau daugelį metų puoselėja biodinaminio ūkininkavimo filosofiją.
    „Aš norėjau švarios gamtos, švaraus oro, užsiauginti savo daržovę, gyventi paprastai“, - sako laidos pašnekovė Vaiva Kosienė.

    Kosų ūkyje puikiai dera laukiniai augalai, kultūrinės daržovės bei iš senolių perimti praeities darželiuose puoselėti augalai. Viskas aplinkui žaliuoja, išartos dirvos nepamatysi: tradiciniai žemdirbiai turbūt pasakytų, kad piktžolės neišravėtos, tačiau ūkio šeimininkams šios piktžolės - tai nemokamas, laukinis maistas.

    Pokalbyje aptariama gamtos turtų įvairovė, sezoninių daržovių svarba bei biodinaminiame ūkyje taikomi gero maisto kriterijai.

    Ved. Simona Ševčenkaitė ir Paulius Briedis
    続きを読む 一部表示
    24 分
  • Laima ir Vladas maistą šeimai augina patys: renkamės sunkesnį kelią, bet širdyje ramu

    Laima ir Vladas maistą šeimai augina patys: renkamės sunkesnį kelią, bet širdyje ramu
    2025/05/25
    Laimos ir Vlado Chochevičių šeimyna Londoną iškeitė į Gulbinų kaimą, Akmenės rajone, kur gyvena jau 8 metus. Apsigyvenus kaime, šeimyna įsigijo kelias ožkas, vištų ir po truputį pradėjo augintis maistą sau. Užsiauginę pirmąjį speltos derlių ir susimalę miltus, ėmė juos po truputį pardavinėti, kol galiausiai Vladas metė gerai apmokamą programuotojo darbą ir pasinėrė į tvarų ūkininkavimą. „Paklausiau savęs: ką mieliau daryčiau už dyką? Programuočiau ar ūkininkaučiau? Atsakymas buvo akivaizdus“, - dalinasi Vladas.

    Dabar šeimyna ekologiškai augina senovines kviečių veisles, rugius, speltą, iš jų mala miltus, juos parduoda, taip užsidirbdami pragyvenimui. O beveik visą savo maistą užsiaugina patys. „Renkamės sunkesnį kelią, bet širdyje ramu. Žinome, kad vaikai auga matydami natūralią gamtą, pievas, vabaliukus, ožkytes, o valgo kokybišką maistą“, - sako Laima.

    Ved. Simona Ševčenkaitė ir Paulius Briedis.
    続きを読む 一部表示
    23 分

Lėto maisto kultūraに寄せられたリスナーの声

カスタマーレビュー：以下のタブを選択することで、他のサイトのレビューをご覧になれます。

Audible.co.jp

Amazon.co.jp
レビューはまだありません。