エピソード

  • Derybas nagrinėjančios lektorės Rusijos pozicija nestebina: jiems derėtis dar neapsimoka

    Derybas nagrinėjančios lektorės Rusijos pozicija nestebina: jiems derėtis dar neapsimoka
    2025/06/02
    Derybos dažnai laikomos vienu iš pagrindinių įrankių sprendžiant konfliktus, tačiau ne visada tiesioginis „sėdimas prie derybų stalo“ yra tinkamiausias sprendimas.
    Rusijos karas su Ukraina parodė, kad kartais atsisakymas pradėti derybas gali tapti strateginiu sprendimu, grindžiamu nuosekliu konflikto šalių galimybių ir tikslų vertinimu. Tam, kad prasidėtų taikos derybos, būtina, kad abi nesutariančios šalys neturėtų kito pasirinkimo pasiekti savo tikslų ir pasitikėtų viena kita. Kadangi tradiciniai derybų metodai su Rusija nebeveikia, Ukraina ėmėsi kurti naują derybų sistemą, paremtą „skraidančiąja diplomatija“. Pokalbis apie derybas – su VU TSPMI lektore Marija Dautartaite.
    続きを読む 一部表示
    20 分
  • Tyrėjas: Lietuvos turtingiausiųjų sėkmę lemia ryšiai, drąsa priimti riziką ir darbas

    Tyrėjas: Lietuvos turtingiausiųjų sėkmę lemia ryšiai, drąsa priimti riziką ir darbas
    2025/05/05
    ISM universitete tyrėjų atliktas tyrimas rodo: Lietuvos turtingiausieji asmenys, žmonės, kurių turtas viršija 30 mln. Eur, dažna jų finansinės sėkmės priežastimi laiko ne tik verslo planą, bet tinkamą socialinį tinklą ir ryšius. ISM tyrėjas Liudvikas Mickevičius LRT RADIJO laidoje „10-12“ priduria, kad finansinei sėkmei reikia ir drąsos prisiimti riziką bei daug atkaklaus darbo.

    Ved. Rūta Kupetytė
    続きを読む 一部表示
    16 分
  • Istorikas apie katastrofišką 1946-ųjų potvynį Kaune: paliko labai dideles žaizdas

    Istorikas apie katastrofišką 1946-ųjų potvynį Kaune: paliko labai dideles žaizdas
    2025/05/22
    Pastaruoju metu daugiausia dėmesio žiniasklaidoje sulaukė Vilniaus mero ambicija atgaivinti laivybą Nerimi. Skelbiama, kad šią vasarą sostinėje reguliarius reisus pradės keturi elektriniai laivai. Klausimų kyla ir dėl susisiekimo su Kaunu, kuriame Neris įteka į Nemuną. Apie didžiausių Lietuvos upių potencialą kalba Kauno muziejaus istorikas Gediminas Kasparavičius.
    続きを読む 一部表示
    23 分
  • Archeologė: partizanų artimieji jų istorijų dažnai nežinojo

    Archeologė: partizanų artimieji jų istorijų dažnai nežinojo
    2025/05/12
    Kaip archeologija gali padėti tyrinėti partizaninį karą? LRT RADIJO laidoje „10-12“ – Lietuvos nacionalinio muziejaus istorikė dr. Aistė Petrauskienė, kuri prieš beveik du dešimtmečius su būsimu vyru pradėjo galvoti, kaip archeologija gali prisidėti prie partizanų bunkerių atkasimo. Beje, Aistė Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės dieną, gegužės 14-ąją, Lietuvos nacionalinio muziejaus Signatarų namuose ves patirtinį užsiėmimą „Surasti, kad kalbėtų“, kurio dalyviai galės patys iš žemių iškasti su partizaniniu pasipriešinimu susijusius daiktus, kurie, anot istorikės, skatina megzti gyvą santykį su šio laikotarpio istorija.

    Ved. Rūta Kupetytė.
    続きを読む 一部表示
    18 分
  • Teismo medicinos ekspertė: džiugina, kai pavyksta atpažinti nusikaltėlius ar palaikus

    Teismo medicinos ekspertė: džiugina, kai pavyksta atpažinti nusikaltėlius ar palaikus
    2025/04/28
    Kviečiame nusikelti į Valstybinės teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratoriją. Tai, ką ten veikia teismo medicinos ekspertai, primena detektyvinį serialą. Jie atpažįsta nusikaltėlius ar kieno palaikai rasti, netgi kai tai – prieš daugelį metų palaidotos istorinės asmenybės. Vis dėlto, šis darbas nelengvas. Ne kiekvienas gali dirbti su tokiais vaizdais, kvapais, ir nuolat girdint žiaurias istorijas. Tačiau ekspertės sako, kad dirbti čia patinka. Jas motyvuoja galimybė kažką išsiaiškinti. Pavyzdžiui, sučiupti nusikaltusius asmenis. Po laboratoriją su ekspertėmis pasivaikščiojo kolegė Ieva Radzevičiūtė.
    続きを読む 一部表示
    16 分
  • Mokslininkė: mitas, kad mažiems vaikams sunku susidoroti, kai jo aplinkoje kelios kalbos

    Mokslininkė: mitas, kad mažiems vaikams sunku susidoroti, kai jo aplinkoje kelios kalbos
    2025/04/28
    Vaikų dvikalbystę tyrinėjanti mokslininkė Inga Hilbig LRT RADIJO laidoje „10-12“ sako: mitas, kad kitoje šalyje geriau prisitaiko vaikai, su kuriais namie nekalbama lietuviškai. Vilniaus universiteto docentė yra naujos knygos „Kalba kaip galimybė. Lietuvių kalba gyvenant svetur“ bendraautorė.

    Ved. Urtė Korsakovaitė
    続きを読む 一部表示
    19 分
  • Socialinę pagalbą per krizes tyrusios mokslininkės: žmones gniuždo vienatvės jausmas

    Socialinę pagalbą per krizes tyrusios mokslininkės: žmones gniuždo vienatvės jausmas
    2025/04/17
    Pasaulį sukrėtus tokioms išorinėms egzistencinėms grėsmėms kaip pandemija, karas, jų poveikį pirmiausia pajunta pažeidžiami žmonės, sako Vilniaus universiteto mokslininkai, tyrę, kaip Lietuvoje socialinių paslaugų sektorius veikė per ankstesnes krizes – pandemiją ir prasidėjus invazijai į Ukrainą, kai Lietuvą pasiekė daug pabėgėlių iš Ukrainos. LRT RADIJO laidoje „10-12“ –
    Vilniaus universiteto profesorės Eglė Šumskienė ir Violeta Gevorgianienė.

    Ved. Urtė Korsakovaitė
    続きを読む 一部表示
    15 分
  • Tyrėja: priklausomybė išsivysto ir kaitinamajam tabakui, gaunama didelė dozė nikotino

    Tyrėja: priklausomybė išsivysto ir kaitinamajam tabakui, gaunama didelė dozė nikotino
    2025/04/14
    „Atsiranda vis daugiau longitudinių tyrimų, kurie rodo, kad bent koks rūkymas žalingas sveikatai“, – LRT RADIJO laidoje „10-12“ sako Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto profesorė Natalija Istomina. Mokslininkai sugriovė mitą, kad cigarečių alternatyvos nekenkia sveikatai. Nors tradicinės cigaretės išlieka dažniausias rūkymo pasirinkimas, per pastaruosius du dešimtmečius atsirado ir išpopuliarėjo kitos alternatyvos, tokios kaip elektroninės cigaretės ir kaitinamasis tabakas.

    Ved. Rūta Kupetytė
    続きを読む 一部表示
    14 分