エピソード

  • Šuneliai – visada įdomu! Parodos „Istorija vizgina uodegą“ ir T. Daukšos „Šunys ir gėlės“

    Šuneliai – visada įdomu! Parodos „Istorija vizgina uodegą“ ir T. Daukšos „Šunys ir gėlės“
    2025/05/31
    Kol Lietuvos nacionalinio muziejaus Parodų erdvėje Istorijų namai pasakojama apie prieš 15 tūkstančių metų prisijaukintus šunis ir jų istorinį santykį su žmogumi, menininkas Tomas Daukša iš atminties tapo per savo gyvenimą laikytą, priglaustą, globotą 21 šunį: Toris, Pika, Reksas, Tušė… Kas skatina menininkus, filosofus, istorikus aktyviau galvoti apie ištikimiausius žmogaus kompanionus šunis? Kaip užtikrinti siekį kalbėti apie tarprūšiškumą, nesutelkiant galios tik į kūrėjų ir kuratorių rankas? Kodėl vis iš naujo bandome imituoti gyvūno žvilgsnį ir kodėl ši strategija nesėkminga? Apie prijaukintą, dresiruojamą, mylimą gamtos dalį – šunis ir šiek tiek gėles T. Daukšos parodoje „Šunys ir gėlės“ galerijoje „The Rooster Gallery“ bei LNM Istorijų namų parodoje „Istorija vizgina uodegą“ kalbamės su filosofu, Krokuvos Jogailos ir Vilniaus universitetų mokslininku dr. Viliumi Dranseika ir menininke, kuratore, VDA meno doktorante Indre Liškauskaite.

    Ved. Jogintė Bučinskaitė
    続きを読む 一部表示
    55 分
  • Paroda „Nuo gintarų iki žvaigždžių“: M. K. Čiurlionio aktualizavimas ar romantizavimas?

    Paroda „Nuo gintarų iki žvaigždžių“: M. K. Čiurlionio aktualizavimas ar romantizavimas?
    2025/05/17
    Minint žymiausio Lietuvos kompozitoriaus ir dailininko Mikalojaus Konstantino Čiurlionio 150-ąjį jubiliejų, Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje surengta paroda „Nuo gintarų iki žvaigždžių: M. K. Čiurlionis, amžininkai ir bendraminčiai“. Čia susitinka iš garsiausių Europos muziejų pasiskolinti vienu metu su Čiurlioniu kūrusių menininkų darbai bei šiuolaikinis menas, įkvėptas Čiurlionio idėjų ir temų. Svarbią tarptautinę ekspoziciją kuruoja Vaiva Laukaitienė, Greta Katkevičienė ir kviestinė kuratė iš Jungtinės Karalystės Kathleen Soriano. Ar pavyksta šioje parodoje pristatyti skirtingus balsus ir istorijas? Kaip Čiurlionis atrodo šalia savo amžininkų? Apie tai, ar paroda patvirtina, ar sukomplikuoja Lietuvos meno istorijos ir Čiurlionio interpretacijos galimybes kalbamės su menotyrininke, LNDM Nacionalinės dailės galerijos kuratore ir VDA menotyros doktorante Gabriele Radzevičiūte bei filosofu, rašytoju, ŠMC kuratoriumi Edvardu Šumila, šiuo metu studijuojančiu Niujorko Naujosios socialinių tyrimų mokyklos doktorantūroje.

    Ved. Jogintė Bučinskaitė
    続きを読む 一部表示
    49 分
  • „Visa tai, ko negalima daryti“ – paroda parodoje, paveikslų rokiruotė, švelni intervencija

    „Visa tai, ko negalima daryti“ – paroda parodoje, paveikslų rokiruotė, švelni intervencija
    2025/05/03

    Kai 1969 m. Rod Ailando dizaino mokyklos muziejus pakvietė Andy Warholą sukuruoti parodą iš kolekcijos kūrinių, menininkas iš saugyklų ištraukė daugybę reikšmingų ir visai menkaverčių objektų. Ši muziejinė intervencija tapo precedentu kelti sudėtingus ir aštrius klausimus apie institucijos kuriamą istorinę kūrinių vertę, autorystės ir meninės raiškos hierarchijas. LNDM padalinyje, Radvilų rūmų dailės muziejuje, į istorinės XVI–XIX a. Vakarų Europos tapybos ekspoziciją taip pat įterpiama trylikos XXI a. menininkių kūryba. Šis gestas paskatina užduoti daugybę klausimų ne tik apie muziejų kolekcijų sudarymą ir jų pertvarkymą. Ši Monikos Kalinauskaitės sukuruota intervencija pasiūlo apmąstyti šiuolaikinio meno istoriškumą ir senųjų tapybos darbų interpretacijas šiuolaikybės aplinkybėse. Apie tai, ką galima ir ko negalima daryti muziejuje, ir apie parodą „Visa tai, ko negalima daryti“ kalbamės su dailėtyrininke, humanitarinių mokslų daktare, VDA profesore emerite Aleksandra Aleksandravičiūte ir meno istorike, kuratore, Sapiegų rūmų tyrimų vadove Inesa Brašiške.

    Ved. Jogintė Bučinskaitė
    続きを読む 一部表示
    50 分
  • Pagaliau mes jas matom? XX a. pr. Baltijos šalių fotografių paroda „Sidabro merginos“ NDG

    Pagaliau mes jas matom? XX a. pr. Baltijos šalių fotografių paroda „Sidabro merginos“ NDG
    2025/04/19
    LNDM Nacionalinėje dailės galerijoje veikianti paroda „Sidabro merginos. Retušuota Baltijos šalių fotografijos istorija“ pristato dvidešimt vienos fotografės, kurios XX a. pr. dirbo Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje, kūrinių rinkinį. Šeldos Puķītes, Agnės Narušytės ir Indreko Grigoro kuruotojoje ekspozicijoje tyrinėjamas fotografijos ir meno istorijoje pražiūrėtas moterų fotografių palikimas. Pasakojama apie kliūtis, kurias moterims teko įveikti, siekiant matomumo meno pasaulyje. Į šį palikimą paroda siūlo žiūrėti per veidrodžio atspindį – taip keldama klausimą, ar pagaliau mes jas matom? Apie tai, kiek parodoje sidabro, veidrodžių ir emancipacijos gestų, kalbamės su Lygių galimybių plėtros centro eksperte Margarita Jankauskaite ir fotografijos meno kritiku, kuratoriumi, Vytauto Didžiojo universiteto docentu dr. Tomu Pabedinsku.

    Ved. Jogintė Bučinskaitė
    続きを読む 一部表示
    50 分
  • Parodų rūmai. Ved. Jogintė Bučinskaitė

    Parodų rūmai. Ved. Jogintė Bučinskaitė
    2025/04/05
    Parodų rūmai. Ved. Jogintė Bučinskaitė
    続きを読む 一部表示
    50 分
  • Serapino ir Sosunovos parodos ŠMC: „pasidaryk pats“ kūne – skaitmeninė siela. II dalis

    Serapino ir Sosunovos parodos ŠMC: „pasidaryk pats“ kūne – skaitmeninė siela. II dalis
    2025/03/22
    Antrame dviejų laidų ciklo epizode toliau aptariame dvi Šiuolaikinio meno centre Vilniuje veikiančias parodas – Augusto Serapino parodą „Kūno kultūra“ ir Anastasios Sosunovos parodą „Fandomas“. Lyg pagal seną posakį nuo sveiko kūno pokalbyje judame sveikos sielos link, tačiau vis labiau aiškėja, kad dabartinis pasaulis šias posakio sąlygas keičia ir transformuoja. Kaip šias dvi parodas jungia kapitalizmo gijos? Kokia yra darbo ir poilsio sinergija? Kokį Edeno sodą žada „pasidaryk pats“ principą parduodantis prekybos centras ir jo įkūrėjo susikurtas dvasinis mokymas? Kas vienija religines, komercines ir meno bažnyčias? Į kokius interneto padebesius keliauja mūsų troškimai, paslaptys ir tiesos paieškos? Apie skaitmeninio pasaulio etnografiją ir neapčiuopiamą santykį su tikrove A. Sosunovos kūryboje pokalbį tęsiame su LNDM Nacionalinės dailės galerijos direktore, dailėtyrininke, parodų kuratore dr. Lolita Jablonskiene, o pokalbį papildo vizualumo ir kino tyrinėtojos, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorės Natalijos Arlauskaitės įžvalgos apie neįmanomą tiesioginį žvilgsnį ir vaizdus, veikiančius kaip akių tatuiruotės.

    Ved. Jogintė Bučinskaitė
    続きを読む 一部表示
    49 分
  • A. Serapino ir A. Sosunovos parodos ŠMC: obsesyvios meno ir tikėjimo treniruotės. I dalis

    A. Serapino ir A. Sosunovos parodos ŠMC: obsesyvios meno ir tikėjimo treniruotės. I dalis
    2025/03/08
    Po įvairiapusiško atsinaujinimo Šiuolaikinio meno centras startuoja su stipriomis, drąsiai kuriančių ir aktyviai tarptautiniame meno lauke veikiančių Nepriklausomybės kartos menininkų solo parodomis. Augustas Serapinas didžiąją ŠMC salę pavertė tūkstančio kvadratinių metrų treniruoklių sale. Jų svarmenis čia atstoja gipsinių skulptūrų kopijos, kurias menininkas nuima nuo Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos modelių, pieštų ir lipdytų dar jo paties mokyklos laikais. Ši fizinius, intelektinius ir akademinio piešimo raumenis treniruoti kviečianti gipsoteka kartu skatina diskutuoti apie meno edukaciją, kūno kultą, kopijavimą. Obsesyvaus vaizdų dauginimo, vartojimo, tikėjimo problematika analizuojama ir Anastasios Sosunovos parodoje „Fandomas“. Čia į pasaulį ir jo įtampas žvelgiama per „pasidaryk pats“ filosofiją, pažadus ir kontroversijas. Galbūt tokiu pat principu kūrėsi ir Lietuvos šiuolaikinio meno laukas? Apie dvi parodas ir jas supančius istorinius bei šiuolaikybės kontekstus kalbamės su Nacionalinės dailės galerijos direktore, dailėtyrininke, parodų kuratore dr. Lolita Jablonskiene.

    Ved. Jogintė Bučinskaitė
    続きを読む 一部表示
    45 分
  • „Stebimi: cenzūra Lietuvos mene XX–XXI amžiuje“ – paroda, kuriai pritrūko savicenzūros?

    „Stebimi: cenzūra Lietuvos mene XX–XXI amžiuje“ – paroda, kuriai pritrūko savicenzūros?
    2025/02/22
    Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejuje veikia aktuali, išsami ir ambicinga paroda „Stebimi: cenzūra Lietuvos mene XX–XXI amžiuje“. Parodos kuratoriai – skirtingų sričių profesionalai ir tyrėjai dr. Arūnas Streikus, dr. Rūta Stanevičiūtė, dr. Lina Kaminskaitė, dr. Goda Dapšytė-Šlektavičienė ir šviesaus atminimo dr. Ieva Pleikienė (1971–2024) – ekspozicijoje pristato, kokie kūriniai pastarąjį šimtmetį Lietuvos mene buvo tildyti, dangstyti ir braukyti; kas ėmėsi tokių draudimų ir ar visuomet cenzūra turi tik neigiamą konotaciją? Ką reiškia imtis tokios temos šiandien, kai vis dažniau turinio ribojimai gali būti naudingi ir saugumui, ir propagandai? Kaip pasakoti apie kūrinius ir projektus, kurie išpreparuoti cenzūros mechanizmų virsta nesiniais – galbūt nesančiais čia fiziškai, bet egzistuojančiais idėjų lygmenyje? Kokią skirtį galime nubrėžti tarp cenzūros ir politinio korektiškumo? Apie tai, kaip parodoje tvarkomasi su tankia medžiagos visove ir ar pačiai ekspozicijai netritrūko savicenzūros, kalbamės su dailės istorike ir kuratore Indre Urbelyte ir politikos antropologu dr. Arvydu Grišinu.
    Ved. Jogintė Bučinskaitė
    続きを読む 一部表示
    54 分